Luko Spalvio karjera – geriausias pavyzdys, kaip talentas gali įžiebti tikėjimą svajonę, o kelio raiščiai tai užgesinti. Buvęs geriausias 2015 metų Lietuvos futbolininkas (šiemet sužibėjęs naujame amplua) kalbėdamas apie savo kelią neslėpė apmaudo: „Per greitai viskas baigėsi.“
Greitai ir ryškiai žibėjusi karjera baigėsi 2021-aisiais, kai Lukui tebuvo 27-eri. Tai lyg baigti studijas, vos įpusėjus pirmą kursą.
Liūdna – kažkaip per greitai viskas baigėsi. Gal per greitai ir per gerai viskas ėjosi. Kaip greitai užbėgo, taip greitai viskas ir nukrito. Bet šaukštai po pietų – nuo to laiko prabėgo daug metų, tas etapas baigtas, todėl žiūrime toliau.
Karjera prasidėjo nuo pasakos: su Danijos „Aalborg“ klubu jis tapo čempionu būdamas vos 19-os. Kaip pats sako, tuo metu tiesiog nesuvokė triumfo dydžio: „Nežinau, dabar pagalvojus, tuo metu dar nelabai suvokiau, kas vyksta, kas atsitiko, tiesiog atrodė faina.“
Po to atėjo kvietimas iš Lisabonos „Sporting“. Bet svajonės pildymą sustabdė skausmas: trūko kryžminiai raiščiai ir plyšo meniskas. Lukas Spalvis „Sporting“ debiutuoti taip ir nespėjo, bet bent jau sėdėjo rūbinėje.
Aš ten vykau ne į žaidėjus žiūrėti ir ne kartu rūbinėje sėdėti. Nebuvo tokio tikslo – atėjau savo darbo dirbti, norėjau pats tobulėti ir daugiau siekti. Tačiau tik dabar suprantu, koks ten buvo lygis ir žaidėjų, ir visos organizacijos. Bet į viską galima žiūrėti su šypsena, prisiminimai tikrai labai smagūs, tokie – tik kartą gyvenime.
Per penkerius metus kūnas ištvėrė penkias operacijas (kryžminiai raiščiai, meniskai, kremzlės). O galiausiai ir psichika pasidavė. Ypač „Kaiserslautern“ klube Vokietijoje, kur „per didelė alga“ ir nauji treneriai pavertė jį „nurašytu“.
Pabaigoje labiau galva palūžo, o ne kūnas – tikrai nebesusitvarkiau, nes reabilitacijos buvo ilgos, skausmingos ir po kurio laiko nebesupratau, ar futbolą žaidžiu, ar visą dieną baseinuose sėdžiu ir darau dalykus, kurie tiesiogiai nesusiję su futbolu. Manau, kad palūžau psichologiškai ir nebeturėjau tam jėgų.
Nors kurį laiką buvo dingęs iš futbolo, L. Spalvis grįžo su trenksmu, bet jau su švilpuku. Jis įkūrė „Kaunas City“ vaikų akademiją, kur treniruoja mažuosius futbolininkus.
Ačiū Dievui, futbolo savo gyvenime vėl turiu labai daug. <…> Šiuo metu tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau.
Geriausiai jo požiūris atsispindi prisimenant rinktinės laikus pas ankstesnius trenerius: „Mentalitetas būdavo toks: „Svarbiausia nepraleisti, o jei praleisime, tai kuo mažiau.“ (Juokiasi) Dabar tikrai nebėra tokio atvejo.“ Su tokiu treneriu, kuris žino, kas yra kova ir nusivylimas, ateitis Kauno vaikams tikrai šviesesnė!
Šaltinis: lrt.lt
