2024 metų Paryžiaus paralimpinės žaidynės vakar baigėsi dideliu muzikos vakarėliu. Daugiau nei savaitę trukusios varžybos į istorijos puslapius skaičiais nuguls ne tik dėl išskirtinių sportinių pasiekimų, bet ir kaip įkvėpimo, vidinės stiprybės, užsispyrimo ir aistros nugalėti bet kokius iššūkius iliustracijos. Šios žaidynės išsiskyrė ne tik sportininkų pergalėmis, bet ir tuo, kad platesnei auditorijai padėjo sukurti gilesnį supratimą apie žmonių su negalia sporto reikšmę ir vertę. Šiame įraše apžvelgsiu įspūdingiausius dalyvius, kurių pasiekimai nustebino ne tik žiūrovus, bet ir visą pasaulį.
1. Sarah Storey: neprilygstama dviratininkė
Sarah Storey gimė 1977 metais Anglijoje su sveika ranka, tačiau per gimdymą ji patyrė komplikaciją, vadinamą „plaštakos pleksopatija“. Dėl šios traumos buvo pažeisti nervai, kontroliuojantys kairės rankos judesius, todėl rankos funkcija buvo ribota.
Sarah Storey pradėjo sportinę karjerą kaip plaukikė. Dalyvaudama 1992 metų Barselonos paralimpinėse žaidynėse, būdama vos 14 metų. Ji iškovojo du aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Per savo karjerą plaukime ji iš viso laimėjo 16 paralimpinių medalių, iš kurių 5 buvo aukso.
2005 metais, po ilgų sveikatos problemų dėl nuolatinių ausų infekcijų, kurios trukdė treniruotis baseine, Sarah Storey perėjo į dviračių sportą. Šioje disciplinoje ji dar kartą įrodė savo išskirtinį talentą, tapdama viena iš labiausiai tituluočiausių sportininkių paralimpinių žaidynių istorijoje.
Britė Sarah Storey – tikra paralimpinio sporto legenda. Paryžiuje ji pratęsė savo įspūdingą karjerą, pridėdama dar porą aukso medalių į savo jau gausią kolekciją. Ji tapo viena iš daugiausiai medalių iškovojusių paralimpinių atletų istorijoje. Sarah Storey ne tik įkūnija sportinį meistriškumą, bet ir tampa įkvėpimo šaltiniu visiems, kurie siekia aukščiausių tikslų, nepaisydami jokių kliūčių.
2. Markus Rehm: „auksinis bioninis vyras“
Markus Rehm lemtingą traumą patyrė būdamas 14 metų. 2003 metais, užsimant vandens sportu (wakeboarding) įvyko rimtas incidentas. Markus neteko pusiausvyros ir nukrito nuo lentos, o jo koją trenkėsi į valtį, patiriant sunkią traumą. Nepaisant medikų pastangų, dešinės kojos nepavyko išgelbėti, todėl buvo atlikta amputacija žemiau kelio.
Po šio įvykio Markus pradėjo naudotis protezu, o netrukus atrado savo aistrą lengvajai atletikai. Jis greitai įrodė savo nepaprastus sugebėjimus ir tapo vienu iš geriausių pasaulio šuolininkų į tolį. Naudodamasis specialiu bioniniu protezu, jis pasiekė rezultatų, kurie prilygsta net ir sveikų atletų rezultatams.
Vienas iš įspūdingiausių jo pasiekimų – 2014 metais pasiektas šuolis į tolį, kai jis nušoko 8,40 metro. Šis rezultatas buvo toks įspūdingas, kad sukėlė diskusijas dėl jo dalyvavimo įprastose olimpinėse žaidynėse kartu su sveikais sportininkais. Rehm istorija yra ne tik apie neįtikėtiną pajėgumą, bet ir apie technologijos bei žmogaus dvasios sąveiką, padedančią įveikti net didžiausius iššūkius.
3. Beatrice Vio: nepaprastas fechtavimas
Bebe gimė 1997 metais su sveika kūno sandara ir nuo mažens aistringai domėjosi fechtavimu. Tačiau būdama 11 metų, 2008-aisiais, ji susirgo sunkiu meningitu. Liga progresavo labai greitai ir komplikacijų metu sukėlė sepsį – gyvybei pavojingą būklę, kuri paveikė jos galūnes.
Siekiant išsaugoti jos gyvybę, gydytojams teko amputuoti abi Bebe Vio rankas žemiau alkūnių ir abi kojas žemiau kelių. Tai buvo didžiulis sukrėtimas jaunai mergaitei, kuri iki tol gyveno aktyvų gyvenimą. Tačiau nepaisant šių tragiškų aplinkybių, Bebe Vio nepasidavė.
Po amputacijos Bebe pradėjo naudoti protezus, o jai buvo sukurta speciali fechtavimo įranga, leidžianti toliau praktikuoti mėgstamą sportą. Ji sugrįžo į treniruotes ir labai greitai pasiekė aukščiausią lygį.
2016 metais Rio de Žaneire Bebe Vio laimėjo savo pirmąjį paralimpinį aukso medalį fechtavime, tapdama viena iš jauniausių ir ryškiausių paralimpinių žvaigždžių. Jos neįtikėtinas atkaklumas, drąsa ir talentas pavertė ją ne tik sporto heroje, bet ir įkvėpimo šaltiniu daugeliui žmonių visame pasaulyje.
Beatrice „Bebe“ Vio toliau stebina pasaulį savo kovos dvasia ir neprilygstamu meistriškumu. Paryžiaus žaidynėse ji vėl triumfavo, pelnydama aukso medalį ir įrodydama, kad nėra nieko neįmanomo. Beatrice Vio yra gyvas pavyzdys, kad tikroji stiprybė slypi mūsų dvasioje, o ne fizinėje būsenoje.
4. Tatyana McFadden: universali atletė
Tatyana gimė 1989 metais su įgimta nugaros smegenų liga. Ši būklė atsiranda, kai stuburo slanksteliai nevisiškai uždengia nugaros smegenis, dėl ko gali atsirasti įvairių sveikatos problemų, įskaitant dalinį arba visišką paralyžių. Tatyana nuo gimimo buvo paralyžiuota nuo juosmens žemyn.
Jos pirmieji gyvenimo metai buvo labai sunkūs. Tatyana buvo palikta vaikų namuose, kur negavo reikiamos medicininės priežiūros ir augo be tinkamų sąlygų. Ji negalėjo vaikščioti ir neturėjo vežimėlio, todėl judėdavo naudodama rankas ir atsirėmus į grindis.
Sulaukusi šešerių metų, Tatyana buvo įvaikinta amerikiečių šeimos ir persikėlė į JAV, kur pagaliau gavo tinkamą medicininę priežiūrą ir pradėjo sportuoti. Naujoje aplinkoje ji greitai įsitraukė į įvairias sporto veiklas, pradedant plaukimu ir baigiant krepšiniu, tačiau galų gale atrado savo pašaukimą lengvojoje atletikoje.
Tatyana McFadden pradėjo dalyvauti bėgimo vežimėliais varžybose, kur labai greitai įrodė savo išskirtinį talentą. Ji dalyvavo pirmosiose savo paralimpinėse žaidynėse 2004 metais Atėnuose, būdama tik 15 metų, ir nuo to laiko nuolat laimi medalius tiek vasaros, tiek žiemos paralimpinėse žaidynėse.
McFadden istorija – tai įrodymas, kad užsispyrimas ir valia gali nugalėti net sunkiausias gyvenimo aplinkybes. Jos nuolatinis siekis būti geriausia įkvepia daugybę žmonių visame pasaulyje.
5. Jessica Long – baseino stebuklas
Jessica Long gimė 1992 metais. Abi jos kojos buvo be blauzdikaulių, o pėdos turėjo daugybę deformacijų. Dėl šios priežasties, vos 18 mėnesių sulaukusiai buvo amputuotos abi kojos žemiau kelių.
Po amputacijos mergaitė buvo įvaikinta amerikiečių šeimos iš Baltimorės, Merilando valstijoje, JAV. Nuo pat ankstyvo amžiaus ji buvo labai aktyvi ir nebijodavo iššūkių. Jessica netrukus pradėjo mokytis vaikščioti su protezais, o jos tėvai skatino ją užsiimti įvairiomis sporto šakomis.
Būdama 10 metų Jessica atrado savo aistrą plaukimui ir pradėjo treniruotis su vietos plaukimo komanda. Nepaisant savo fizinių apribojimų, ji labai greitai pradėjo demonstruoti išskirtinį talentą baseine.
Jessica Long pirmą kartą dalyvavo paralimpinėse žaidynėse 2004 metais Atėnuose, būdama vos 12 metų. Ten ji iškovojo tris aukso medalius, tapdama viena jauniausių paralimpinių čempionių istorijoje. Nuo tada Jessica tęsė savo įspūdingą karjerą, iškovodama 30 paralimpinių medalių, iš kurių daugelis – aukso (17).
Be savo sportinių pasiekimų, Jessica Long taip pat tapo įkvėpimo šaltiniu žmonėms visame pasaulyje. Ji aktyviai dalyvauja įvairiose labdaros organizacijose, skatina supratimą apie neįgaliųjų sportą ir padeda vaikams, gimusiems su panašiomis sąlygomis, kaip jos.
Kodėl šie sportininkai yra TOP?
Visi šie atletai yra ne tik sporto čempionai, bet ir įkvėpimo šaltinis. Jų pasiekimai peržengia varžybų ribas, įrodydami, kad stiprybė, valia ir ryžtas yra svarbiausi dalykai, siekiant bet kokių tikslų. Šie sportininkai ne tik laimi medalius, bet ir keičia visuomenės požiūrį į žmones su negalia, skatina lygybę ir parodo, kad ribų nėra.
Mano nuomone, šie sportininkai nusipelno būti pripažinti kaip TOP dėl jų išskirtinių pasiekimų ir jų gebėjimo įkvėpti aplinkinius. Galime būti tikri, kad paralimpinis judėjimas ir toliau augs, suteikdamas vis daugiau įkvėpimo ir motyvacijos naujai sportininkų kartai bei augančiam gerbėjų būriui.
