eiffel-tower-at-dawn

Paryžiaus 2024-ųjų Olimpinės žaidynės tapo ypatingomis Lietuvai keliais aspektais – mūsų šalies sportininkai ne tik iškovojo 4 medalius (17 vieta, jei vertinti gyventojų skaičių), bet ir pademonstravo, kad užsispyrimas, talentas ir sunkus darbas yra pagrindinės sėkmės sudedamosios dalys. Dominikos Banevič iškovotas sidabro medalis OŽ debiutavusio breiko scenoje tai puikiai iliustruoja.

Pažiūrėkime į sporto šakas, kur lietuviams sekėsi geriausiai bei paanalizuokime svarbiausias savybes.

Moterų vienvietė (irklavimas): technika, tikėjimas ir ištvermė

Viktorija Senkutė dar kartą patvirtino, jog mūsų šalis turi gilias tradicijas ir neblogą irklavimo mokyklą, kuria galime didžiuotis. Šis sportas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir itin tikslios technikos, leidžiančios maksimaliai efektyviai išnaudoti kiekvieną raumenų judesį. Šios disciplinos subtilumas slypi gebėjime išlaikyti tempą, neprarasti ritmo net esant nuovargiui ir gebėti galingai finišuoti. Vertinant Viktorijos sporto karjeros vingius bei su sveikata susijusius iššūkius, tai buvo stebuklas privertęs susigraudinti ir nuoširdžiai džiaugtis.

Vyrų 3×3 krepšinis: komandinis darbas ir taktika

Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis ir Gintautas Matulis sunkiai pradėjo savo kelionę link Paryžiaus podiumo, tačiau galiausiai pelnė Lietuvai dar vieną medalį. Trijulių krepšinis reikalauja itin greito mąstymo, puikaus komandinio darbo (bei palaikymo) ir kovos iki pabaigos. Kiekviena klaida (bei pražanga) gali brangiai kainuoti, todėl gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir priimti sprendimus akimirksniu yra esminis. Dainius Novickas, atvedęs mūsų komandą į taip ilgai siektą tikslą, puikiai atliepė šūkį (From the streets to the Olympics) ir dar kartą parodė Lietuvos krepšinio potencialą.

Disko metimas (lengvoji atletika): genai (talentas) ir ramybė

Disko metimas – viena iš klasikinių lengvosios atletikos rungčių, kurioje lietuviai nuo Nepriklausomybės atgavimo (1992-ųjų Olimpinių žaidynių Barselonoje) yra tarp lyderių (3 vieta šalių pagal iškovotus medalius: 3 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos).

Šįmet Paryžiuje debiutavęs vos 22-ejų Mykolas Alekna pagerino savo tėvo pasiektą olimpinį rekordą, tačiau į istoriją aukso raidėmis neįsirašė, nes jamaikietis Roje Stona pateikė didžiausią sensaciją (aplenkęs mūsiškį trimis centimetrais). Mykolas turi viską: talentą, atkaklumą, darbo etiką, ramybę. Tautietis įrodė, jog net ir jauname amžiuje galima pasiekti pasaulio aukštumas. Disko metimas reikalauja ne tik jėgos, bet ir puikios metimo technikos, kūno valdymo bei stiprios psichologijos. Sidabro medalis įrodo, kad jis yra pasiruošęs tęsti Aleknų šeimos tradiciją ir toliau garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Breikas: jaunatviška energija ir kūrybiškumas

Vienas iš ryškiausių Paryžiaus Olimpiados momentų buvo breiko varžybos, kuriose Lietuvą atstovavo vos 17 metų B-Girl Nicka – Dominika Banevič. Galima būtų ilgai diskutuoti, ar tai sportas, ar vis tik meno forma (visgi šokiai), bet man labai patiko. Dalyviai turi pademonstruoti neįtikėtiną kūno kontrolę, lankstumą, jėgą, muzikos pajautimą ir kūrybiškumą. B-Girl Nicka sugebėjo įveikti vyresnes konkurentes, įrodydama, kad talentas, aistra ir sunkus darbas gali nuvesti į patį viršų.

Lietuvių pasirodymai įvertinti medaliais Paryžiaus Olimpinėse žaidynėse parodė, kad mūsų sportininkai sugeba ne tik dalyvauti, bet ir laimėti. Ypač nudžiugino jaunosios kartos atletai (Mykolas Alekna ir B-Girl Nicka), kurie savo talentu ir darbu įrodė, kad ateitis priklauso jiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *