UEFA Čempionų Lyga ilgą laiką buvo laikoma prestižingiausiu futbolo turnyru pasaulyje, kuriame rungiasi tik stipriausios Europos komandos. Tačiau nuo 2024 m. sezono įsigaliojęs naujas formatas neabejotinai keičia šio turnyro veidą ir kelia daugybę diskusijų. Pirmojo turo rezultatai, kuriame gausybė įvarčių ir pergalės „į vienus vartus”, kelia klausimą: ar naujasis formatas pagerino varžybų kokybę (ar žiūrovų patirtį), ar kaip tik prarado dalį „čempioniškos dvasios”?
Naujojo formato esminiai pokyčiai
UEFA Čempionų Lygos pokyčiai prasidėjo siekiant sustiprinti turnyro komercinį potencialą ir pritraukti daugiau žiūrovų, tačiau nereiktų pamiršti ir kalbų apie sportinę konkurenciją. Naujoji sistema atsisako tradicinių grupių ir pereina prie „šveicariškos sistemos”, kurioje visos komandos žaidžia aštuonias rungtynes prieš skirtingus varžovus, o bendri rezultatai lems, kurios komandos pateks į atkrintamąsias varžybas.
Pagrindinis šios sistemos tikslas buvo užtikrinti daugiau įvairovės rungtynių, leisdamas komandoms susitikti su įvairesniais varžovais ir išvengti monotonijos, kurią kai kurie ekspertai kritikuodavo ankstesniame formate. Teoriškai, tai turėtų užtikrinti įdomesnes rungtynes ir padidinti netikėtumų skaičių, nes vidutinės lygos klubai gali gauti daugiau šansų sužaisti prieš elitines komandas.
Pirmasis turas: gausybė įvarčių
Žvelgiant į pirmojo turo rezultatus, matome keletą itin didelių skirtumų. Į akis krenta ne tik tai, kad pirmojo turo rungtynes laimėjo komandos laikytos favoritėmis, bet ir tai, kad VISUOSE susitikimuose pergalės pasiektos bent dviejų įvarčių skirtumu (net trys susitikimai iš šešių baigėsi rezultatu 3:1). Šie rezultatai kelia klausimą, ar rungtynių kokybė vis dar atitinka Čempionų Lygos standartus.
Viena vertus, žiūrovai tikrai mėgsta matyti daug įvarčių – tai patrauklu, tai sukelia jaudulį. Kita vertus, per didelis skirtumas tarp komandų gali sukelti nuobodulį, ypač jei jau iš anksto aišku, kas laimės. Tad kyla klausimas: ar įvarčių gausybė parodo gerą futbolo produkto lygį, ar atvirkščiai, t.y. kai kurios komandos neturėtų čia dalyvauti?
Čempionų dvasia, ar prestižo praradimas?
Kalbant apie šį klausimą, vertėtų prisiminti, jog UEFA Čempionų Lygos esminė idėja visada buvo stipriausių Europos klubų tarpusavio akistatos. Tai buvo arena, kurioje komandos galėjo išbandyti save prieš geriausias kitų šalių ekipas. Tačiau ar daugiau komandų ir „įvairesnės rungtynės” neveda į čempioniškos konkurencijos devalvaciją?
Naujo formato kritikai teigia, kad daugiau dalyvaujančių komandų, ypač iš mažiau konkurencingų lygų, sumažins varžybų kokybę. Pavyzdžiui, rungtynės tarp aukščiausios klasės klubų, tokių kaip „Manchester City“ ar „Bayern Munich“, ir mažiau žinomų ekipų iš mažų lygų gali tapti mažiau įdomūs (dėl nelygios kovos). Tai gali lemti ne tik mažesnį įtampos lygį, bet ir dažnesnes „vienos krypties” rungtynes.
Ar tokios rungtynės vis dar atspindi „čempionišką dvasią“? Ar šis formatas nekelia pavojaus, kad stipriausios komandos lengviau pateks į atkrintamąsias varžybas, o žemesnio lygio klubai tiesiog „dalyvaus“, bet neturės realios galimybės konkuruoti?
Rungtynių įvairovė, ar kokybės kartelės nuleidimas?
Kita vertus, galbūt turėtume žvelgti į situaciją optimistiškiau. Naujas formatas suteikia daugiau galimybių komandoms iš vidutinio stiprumo lygų, kurios anksčiau neturėjo realios progos patekti į Čempionų Lygą. Galime daryti prielaidą, jog laikui bėgant šios komandos sustiprės ir taps lygiavertėmis konkurentėmis.
Bet ar tai realu? Pavyzdžiui, pirmame ture kai kurios ekipos patyrė ženklius pralaimėjimus, o jų šansai kilti aukščiau atrodo mažai tikėtini. Daugelis geriausių žaidėjų vis dar renkasi didžiausius klubus, todėl mažesniems klubams sunku konkuruoti tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Tai veda prie kito klausimo: ar išplėstas formatas iš tiesų padės pagerinti konkurenciją, ar tik įtvirtins skirtumus tarp turtingiausių/stipriausių komandų bei likusiųjų?
Fanų reakcija: pramoga ar nusivylimas?
Šiame kontekste itin svarbu fanų požiūris. UEFA Čempionų Lyga tradiciškai pritraukdavo milžinišką žiūrovų auditoriją dėl aukščiausio lygio futbolo, įtemptų rungtynių ir puikių individualių pasirodymų. Tačiau tendencijos tokios, jog dominuoja keli elitiniai klubai, o varžybų baigtis gali būti lengvai nuspėjama.
Žiūrovai trokšta dramų, įtemptų kovų iki paskutinės minutės, o ne rungtynių, kurios baigiasi jau po pirmojo kėlinio. Jei naujas formatas atneštų daugiau netikėtų rezultatų ir dramatiškų kovų iki paskutinės akimirkos, tai neabejotinai pakiltų ir turnyro vertė. Tačiau, jei komandos bus nelygios, gali sumažėti žiūrovų susidomėjimas.
Klausimas: ar didesnių skirtumų rezultatai yra blogai? Ar futbolo fanams svarbiausia įvairovė ir galimybė matyti rungtynes tarp įvairių komandų, net jei kai kurie susitikimai nėra tokie konkurencingi?
Ar daugiau reiškia geriau?
Apibendrinant, pirmasis UEFA Čempionų Lygos turas sako:
1) naujasis formatas atneša daugiau rungtynių ir galimybių, tačiau kartu ir daugiau nelygių akistatų;
2) gausybė įvarčių ir kai kurių komandų dominuojantys pasirodymai kelia klausimą, ar tai tikrai atspindi lūkesčius keliamus stipriausių Europos komandų susidūrimams.
Ar išplėstas UEFA Čempionų Lygos formatas galiausiai bus vertinamas kaip žingsnis pirmyn, ar atgal?
